Pavasaris. Sula

Dabar žinau –
Per daug greitėja laikas
Ir beržuose nerimsta, tvìnkčioja sula...
Ir šito virsmo niekas nesulaiko –
Buvai, esi, nėra...
 
Pavasaris.
Ateis, kaip visad lauktas,
Kaip visad kalendoriuje, nors dar žiema...
Diena ilgėja, bet juk naktys šaukia –
Padangė per žema!
 
Menu kitokią ją –
Kur kas lygesnę,
Kai medžių syvai vis varvėjo į žvaigždes,
Kurių mirgėjimo imu nekęsti,
Nes taip toli pradžia...
 
Tad nematau, o tik jaučiu –
Nereikia,
Kad slėgtų tai, kadais kas buvo taip platu
Ir greita, ir šviesu, gal netgi paika...
Nenoriu aš...
Ir tu.
 
Bet kovas nepaklaus.
Ims garsiai belstis
Kasryt anksti į langą su pirma žara...
............................................................................
 
Teks įsileist, kad sau nelikčiau keistas –
Išgerk, žmogau, sulos.
Kol dar yra...
 
2018 m. vasario 25 d.
 
kaip lietus