Šildo saulė namo kertę,
Aš liūdnai pradėjau verkti...
Žiopso kertėje statinė,
Ją priverksiu pirmutinę!

Rieda ašaros per nosį,
Apačioj bala telkšos tuoj.
Šlapianosiai ir kaimynai.
Kiek mes verksim, gal jūs žinot?

Ir kodėl per naktį vėlei
Mūsų nosys pailgėja?
Kuosos aiškina: tai šaltis
Nori kovui taip įgelti.

Saulė guodžia: nieko blogo,
Tik nuverksit pusę stogo.
Čia – baltos žiemos kaltė,
Tuoj išdžius verksnių kertė.