Neleidžia grįžti į namus lietus keistuolis –
Padėk man galvą ant peties...
Čia tuščios, nykios gatvės aidi,
Dar nerandu, dar ieškau išeities.
Norėčiau, kad nurimt pakviestų
Praėjusių dienų ugnis...
Norėčiau šviesioje prasmėj paskęsti,
Kad oštų vėl svaiginanti būtis...
Bet ji neoš, bet ji nešildys,
Ji bus rūsti kaip statula,
Krūtinę slėgs lietus keistuolis,
Šnabždės pavargusi tyla...