Liepsnoja katilai čigoniškų akių
Raudonumu sijonai dideli mojuoja
Žiūrėk, poete, kokiu veržlumu
Sukrito žodžiai kerintys prie kojų
Surinksi juos ir eisi – juk degi –
Išgert romantiškojo šokio eleksyro
Ir ritmai susipins tarsi girti
Kaip nuo sijonų šėlsmo girsta vyrai
Vienos Karmen nuogos blauzdos ugnis
Išjudins atminties sapnų šėtonus
Tegu, poete, vyraus sumaištis
Kai šneka taip poetiškai sijonai.