Į save sutilpai,  tik matai, kaip suvirpa 
Daugiaaukščiai namai ir vazonai balkonuose. 
Automatiškai rankos dar ieško, kas tikra, 
Kas kišenėse tyko po pseudo kelionių: 
Po notacijų priešo, po draugo stebėjimų 
Iš kasdienio gyvenimo, tokio nevykusio, 
Kai buvai šventuole ir buvai nusidėjėle, 
O kiti  ledabalsiai skaičiavo, kas  liko, 
Kas turėjo sutilpti į tavo pavidalą, 
Į mažytę salelę grėsmės teritorijoj, 
Kur tylos bučiniais visos godos pagydomos 
Bei  su klounais gatvių kur šnekama oriai.