Tik tu žinojai,
Kaip išminčiai rankom
Saulę semia...
Jautei, kad žalias daigas
Niekur nepaklys...
Tyla virpėjo, degė žemė
Pačiam švelniausiam
Debesy.
Svaigai tu nuo erdvės,
Matei žydrų žydriausią
Žemės gelmę...
Kur veidmainingos tiesos tos
Ir kur klasta kelių?
Švietei savim tu,
Tavyje ugnis tekėjo
Šviesiu ir amžinu
Gerumo upeliu...