Vis dar netiki? - apsidairyk!
Aš vienintelis ant tavo tako.
Vakar, šiandien kalbėjau nesyk
palaimintas tas kurs nemato,

kaip išdega tavo vaizduotė,
išbarsto jos pelenus karštus.
Neverk, nieks tau nenori suduoti
menkumas žmonių šitoks aiškus.

Heroiškai tavo pečius apkabinsiu
ir mirgančiais šviesmečiais trauksim.
Draugu vienąkart leisiu pasivadinti
savajam "aš", tavo naktim užsimerkiant.

O tu tik žiūrėsi į dūstančią aušrą,
kurioj pasislėpt nesuspėjai.
Gyvenimas stipriai, bet švelniai išjaustas
draugai tau - tik tirpstančios laimės nešėjai.