Kiti veidai ir kitos intonacijos –
Kitókie jie, nei esam mudu.
Ir nesvarbu, kokios tautybės, nacijos,
Jei pajudėti gali – juda.
 
Ne traukiniais, lėktuvais, ne raketom
O vidumi, kuriam lyg spintoj
Paklodei vietos nėr senai, dėvėtai –
Nauji užvalkalai... Bet užrakinti.
 
Vienodi. Netgi spintos tokios pačios –
Lakuotos. Chemija nuo kañdžių...
Menu, tėvukas kūrė pečių,
Aš leisdavau pulkus balandžių...
 
Sugrįždavo visàd atgal sparnuočiai
Palesti trupinių iš saujos.
Prikirsdavau uogienės, blynų sočiai,
Žiūrėdavau dangun iš naujo.
 
Kur skraidė mano paukščiai, mano mintys,
Sapnai – virš mano namo stogo,
Tik, įdomiausia, niekad nerakinti...
Ir to aš niekad neišmokau.
 
Mažai judėjau? Ne, nepasakyčiau –
Ėjau, bėgiojau, kilt bandyta –
Ne ereliu gal, bent mažu paukštyčiu...
Ir kristi teko... Kas nekrito?
 
Nekrito jie. Taip skelbia informacija.
Nes juk kitokie. Tai – ne mudu.
..........................................................................
 
Po užvertais langais dygi akacija
Žydėjo tarsi naktį Judo...
 
2018 m. sausio 17 d.