Širdim, ne rašalu jūs pasirašėte už žemę,
už mūsų kraštą, apipintą protėvių daina,
kur iš bakūžės kilo garas padūmavęs,
kada lietuvis skaitė gimtą raštą paslapčia. 

Už Lietuvą, juodų varnų nuožmiai kapotą,
klupdytą, kartą, muštą, šaudytą ginklu,
idėjom svetimom penėti nenustotą
ir niekintą, kas visad buvo mums šventu –

už Aušros vartų kenčiančią Mariją,
už knygą, atspausdintą Lietuvos kalba,
kur kas brangiausia puslapiuos atgyja,
kad atmintis išliktų amžinai gyva.

Širdim, ne rašalu jūs pasirašėt už valstybę,
už laisvę, sumokėtą didvyrių krauju,
už ainiams priesaką, savos tautos didybę –
mes ją išsaugosim vardan ateinančių kartų.