gimėm

Gimėm  pasauliui raudodami,
Paliekam pasaulį tylėdami,
Ką pasiliksim atiduodami,
Ką gausim netikėdami.
 
Sėklai nukritus ant akmens,
Neišauginsim naujo medžio,
Bet gal kažkas paspirs, apars
Ir dangaus vartai atsivers.
 
Bet tikimybė tokia maža,
Greičiau sutraiškys kažkas greta,
Ar dangaus paukštis ją praris,
Sudegins saulės spindulys.
 
Kiekvieną dieną vis meldžiu,
O Dieve, laimink, Tavim tikiu,
Bet mano pastangų taip stinga,
Aš be Tavęs tik lauko smilga.
poeta