Jei taip išeit į vėją, šaltį,
Išeit iš melo, netiesos,
Kad vėl galėtum prisikelti
Žaliuos pavasario šlaituos.
 
Kad vėl galėtum atsistoti
Tautos atgimstančios kely
Ir nenustotų tau šypsotis
Ramunės, dobilai rausvi.
 
Gal vėl išvystum laisvės paukštį
Tarp debesų aukštai baltų,
Išgirstum širdį, kai ji šaukia:
Neatsilik, aš jau skrendu! 

Juk skridom, šitiek metų skridom,
Žydros svajonės nešami,
Kad sužydės laukai Tėvynėj,
Kad džiaugsis jais visi visi.
 
Žydėjo sodai, lapai krito
Kažkam auksiniai lapkrity,
Tauta ilgėjos šviesaus ryto,
Tiktai užtruko jis nakty.
 
.......................................
Gal neišeiti, dar palaukti,
Juk Lietuva tikrai verta,
Kad vieną kartą jai išauštų
Dangaus palaiminta diena?