Gamta nutapo grožio rūmus
Ir kalnus debesų.
Pabudusios gėlės srūva
Ir aš veržiuos, skubu.
Skubu sutikti saulę kylančią,
Kai skleidžiasi žiedai.
Kai ryto baltą tylą
Kregždutės ir varpai
Sukarpo į mažytes juostas, –
Tada aš noriu pasiguosti,
Kad liūdesį pavyksta nugalėti.
Taip grįžtu į savo uostą –
Norą gyventi atrandu.