Nuojautos strėlė
Girdžiu pavasarinį paukščių šauksmą.
Tokia viliojanti iš ilgesio užgimusi giesmė,
Nors dar vasario speigas žemę kausto,
Vis vien kažkur toli jau sklando nuojautos strėlė.
Dangus nuščiūva, pragiedrėja, nuo šalčio
Pokši tvoros pakelėj. Širdis mana pavasarį dainuoja,
Kartu su paukščiais, kaip žalia žolė. Jaučiu aš juos šalia,
Aš ne viena, pasisodinusi laukimą į roges, jaučiu kažką daugiau,
Ko apsakyti negaliu, giesmių virpėjimą ore, bedūžtančios dienos skliaute.
Pavasaris ne už kalnų, jau greit bus čia ir vėl įkvėpsim oro pilna krūtine.
2016-02-25