Vėjas beržui vis plaukus šukuoja,
Supas šakos lyg jūroj laivai,
Saulė spinduliu karštu bučiuoja,
Debesynai būriuojas pulkais.
Aš prie debesio balto priglusiu,
Šilko giją paliesiu švelniai.
Į nepažintą šalį juo plauksiu,
Taip toli, taip toli jos krantai.
Šėlsta jūra, nenuorama blaškos,
Bangos ritas, putoja purslais.
Kranto smėlyje laišką parašo,
Tokį trapų, kaip tolstančio laiko aidai.
Ten žuvėdros plačiu sparno mostu,
Virš bangų lyg nutolę laivai,
Horizonte ten tolimas uostas,
Ten kažkur susilieja krantai.
Ten kažkur blaškos širdys nesurastos,
Ten kažkur smilksta jų pelenai.
Ten toli saulė jūroje skęsta,
Kad vėl kiltų, kai rytas ateis...

2017 metai.