Išliki, mūs išsiskyrimo valanda,
Ties vasaros slenksčiu, bet ne tokia nuvytus,
Kaip beržo lapas gelsvas lietuje, kada
Prabusti neįstengia užsimiršęs rytas.
 
Pabūk, veikiau nustebusi ir vis naivi –
Ši prietema tik laikina – nedingo niekas...
Ir šešiasdešimt kartų sutiksėk savy,
Ir šešiasdešimt kartų pasakyk, kad lieka
 
Viena minutė laimės, meilės ir aistros,
Viena minutė... Nuolat tai kartok, kartok –
Kritimas lapų ir lietus slopina aido garsą.
 
Kol vis dar pameni – kartoti nenustok...
Ir tebūnie galiausiai žingsnį žengs ruduo –
Bet tik tuomet, kai tu delnais akis sau užsidengsi...
 
2018 m. vasario 19 d.