Gal baigės žodžiai? Gal dvasia užgeso?
Dar gyvas, bet širdis – jau ne.
Jauti krūtinėj ir aplinkui vėsą.
Ar kas įžiebtų dar it kibirkštį tave?

Ugnies meldi – regėti toliuos šviesą,
meldi aušros ir žiburio kalne,
dar eitumei su nerimu savuoju dviese...
Bet kaip šitoj kelionėj besurast save?

Ar pametei sapnų šaly ir ar berasi,
ko jau nei vizijoj išvysti negali,
ir ar būties šios slaptį besuprasi,
jeigu aplink naktis tokia gili?

Gal kitas kas, gal pats save tartum kapuos užkasi –
vienatvė tavo rėks, nors tu it nebylys tyli.