Aš – mažytė Monikutė
Dailininke noriu būti.
Tuoj nupiešiu tėtį, mamą
Ir didžiulį mūsų namą.

Va, imu spalvelę rudą,
Ja nupiešiu šuniui būdą.
O prie namo bus tvorelė
Ir už jos gražių gėlelių.

Po langais – medelių šakos,
Aplink namą grįstas takas.
O kiemely gros žiogeliai
Ir plasnos margi drugeliai.

Išspalvosiu visus dažus, –
Paveikslėlis bus gi gražus.
Dovanosiu jį tėtukui
Ar mažam savo broliukui.