Jau daug metų tavęs nemačiau,
Jau daug metų tavęs negirdėjau...
Tik tos akys – juodi žiburiai –
Tylų nerimą sėja ir sėja...
 
Net maniau, kad prarėksiu medžius,
Parklupdysiu žvilgsniu tavo šypsnį,
Bet lig šiol, bet lig šiol nerandu,
Kas pakeistų jausmus vakarykščius.
 
Jau žinau, kad sugrįžti neteks –
Ilgesys visgi sielą gaivina...
Jau daug metų tavęs nemačiau
Ir negėriau akių juodų vyno...