Nėra čionai kalnų aukštųjų,
Tik smėlio sunešta kalva.
Čia, prie Baltijos prigludus,
Esi miela šalelė Lietuva.

Pavasariais gražiai sužydi sodai,
Prie namų obelis balta.
Tai tu, net priešams nepabodus,
Esi miela šalelė Lietuva.

Tau skruostais ašaros tekėjo,
Padangėj  buvai rūškanoj –
Tik dainos visada skambėjo
Mažytėj mano Lietuvoj.

Tave kankino, plėšė, rovė, –
Tu visada buvai gyva.
Stovėjai ir dabar tebestovi,
Mažyte mano Lietuva.