Kaip tavęs tenai gali nebūti? –
Saulei leidžiantis netelpi rėmuos.
Iš paveikslo vėlyvą rugpjūtį
Išvilioju už rankų suėmus...

Burnoje džiūsta netartas žodis,
Valanda į sekundę pavirsta.
Veidą išmuša karštas raudonis,
Nugara atsišlieja į skirpstą.

Keičias stotys laiku neišlipus –
Saujoj bilietas tik vienon pusėn.
Būna kartais likimas išdykęs –
Supakuoja dienas vėjo gūsin.

Skrieja jos tartum balzganas pūkas
Pienėms grįžt kada nors pažadėjęs.
Tuščias rėmas beviltiškai supas,
Jo paveikslas rugpjūtin išėjęs...

2018 m. vasario 14 d.