ant atbrailos
prie limpančio dangaus
radau
geltoną žaizdą
numestą
nuo medžio
ant
surūdijusios žolės
to vėjo
ne pietinio

sudužusį pasaulį
išgėriau
be drąsos
ir vėliai
nuovargį išsėmęs
lapkričiui
ate tariau