Kai jaunatis nupjaus vaivorykštės kamputį –
Ištieski savo delną – laimės juosta kris...
Ir bus naktis žydra – kokių negali būti,
Nes priartėsim per atodūsius kelis
 
Prie rytdienos, kuri pavargsta nuolat eiti,
Prie debesų pūkų – ant kūnų nusileis,
Prie žodžių ištartų, nors jų tik penkios raidės...
O visa kita ta šviesi naktis atleis –
 
Blakstienų virpulį, tarytum lauko smilgų,
Jei vėjas tyloje, jei ašmenim priglus
Kažkas daugiau, negu kadaise pasiilgom,
Kažkas daugiau, nei ilgesys aštrus...
 
Atleis tikrai, ko jau turėti nenorėsim –
Juk pro pirštus prasprūdus praeitis viksvynuos pasimes...
..................................................................................................
 
Tad liksime nuogi prieš savo nuogą tiesą –
Yra dabar ir čia, tik tu ir aš –
Vaivorykštė ir mes...
 
2018 m. sausio 16 d.