Išneršia žuvys mano klaidžiuos užutekiuos,
Išlaša beržo sula rytą ankstyvą, 
Mano rankos pavargusios apglėbia tavo laukimą, 
Mes tokie dviese už pamirštosios kalvos...
Nykiai šunys suloja, tu gūnia arklį užkloji
Ir paleidi savo mintis į dobiliukų pievas, 
Dieve, užskaityk man dar vieną maldą
Už tėvus ir anksti išėjusį brolį...