Stabmeldžio prašymas
Tu suk ratelį,
Lietuvaite, suk,
Į kairę tegul vėjas
Stipinuose švilpia.
Man siūlą
Gyvasties į kamuolį
Įverpk –
Tegu mirtis neranda
Siūlo galo.
Dabar laimingas –
Žvilgsnio gilumoj
Nuskęstu –
Nereikia vandenynų.
Trečioji moira,
Tu neverk –
Tegu likimas
Daro laiko kilpą.
Sugrįšim pas tave
Abu – su drobe lino,
Tačiau kol kas geriu
Iš mylimosios rankų
Meilės amžinos nektarą.