Gilios nuojautos
Nuaudė gilią viziją,
Nors dar jos nė nemačiau...
Tik užuodžiau kvapą,
Pajutau alsavimą,
Jis stiprėjo ir stiprėjo,
Virto ritmingu ir tiksliu
Širdies plakimu...
Išryškėjo siluetas...
Skvarbios akys žvelgė į mane klausdamos,
Rankos tiesėsi apsikabinimui,
Priimk mane – sušnabždėjo,
Tikiu tavimi,
Nes tu tiki mano tikrumu
Ir suteiksi gyvybę
Mano buvimui,
Egzistavimą paversti gyvenimu...