... nedrąsiai bučiuojasi jaunieji,
kad gyvenimas nebūtų kartus.
Ploja rankomis svečiai, savieji,
linkėdami meilės, laimės valandų...
  Bet greit išblėsta vestuvių diena.
Skaudūs žodžiai lyg akmenys girdis.
Ir ateina netikėta skriauda,
lyg plėšikas jauniesiems į širdis.
   Nekalti jie, juk nieks nemokė pažinti
   tikrą laimę ir džiaugsmą iš veido.
   Draugauti gražu, – tai gerai,
   mylėtis tėvai jiems irgi leido.
Ir tada visą „laimę“ jie nori pasiimti atskirai...