Už manęs vien tik atverstos knygos, 
Puokštė viržių žaliam ąsotėly,
Stalo briaunos, jos tokios nelygios,
Mintys varganos lankančios vėlei.

Dar ausinė kepurė ant sniego,
Balto sniego per vasaros pjūtį, 
Tu žinai, nemylėjau taip nieko
Kaip tave aš mylėjau rugpjūtį.

Žvilgsnis tolin man primena dangų,
Melsvą dangų pro apsnigtą rėtį,
Tau ir vėl aš tiesiu savo ranką, 
Atsiduskime, liaukis tylėti...