kai malūnas išgąsdina vėją

sapnavau kad sapnuoju save
ir staiga pabundu bet ne aš
kitas virpina niekio stygas
prie užakusios laiko bedugnės
o tada susapnuoja mane
žalsvas angelas garbanotais plaukais
atmerktom akimis rauda žalčio
ten kur mirę kariai už suirusio kryžiaus ant kalno

— kol tu gyvas — kužda žalčio žmona — niekada nepabusi



tyli girnos kai grūdas į žemę įkrinta
Barabas