Ne sonetas
dainuoja mūzos tyloje falcetu
tuojau lašės klevų sula siužetai
aistringai skambančių sonetų
tu patylėk jau sudega už lango
juodi šešėliai kurie tyliai sklando
nes persekioja juos naktis
į langą šiurpiai pasibels
o gal šiandieną neužklys
gal tu kai vaikštai miegi
sapnuoji gyveni
o jos nėra
ji tik slapčiai maitinas tavimi