Ne sonetas


 
dainuoja mūzos tyloje falcetu
tuojau lašės klevų sula siužetai
aistringai skambančių  sonetų
 
tu  patylėk jau sudega už lango
juodi šešėliai kurie tyliai sklando
nes persekioja juos naktis
į langą šiurpiai pasibels
o gal šiandieną neužklys
 
gal tu kai vaikštai miegi  
sapnuoji gyveni
o jos nėra
ji tik slapčiai maitinas tavimi
jassonas