Kalbėdamas už nugaros ar pėsčiuodamas per kitų galvas gali nuslysti į karščiuojančios šaknies sopulį... ir jau nepadės formali atgaila... nepadės... griaušiesi, kaip surūdijusios spynos raktas, pasiekęs įsčių dugną  gergždamas iš nevilties ir tikėsi nukainuota šlove iš antrų rankų, praradus prigimtinę teisę į sielos ramybę... kapsi ir kapsi tariamų nuoskaudų užpiltinė, atskiesta tulžimi... akių vyzdžiai siaurėja adrenalinu suvilgyti... liejasi žodžių kruša... ropoja voragyvių naujagimiai į naują tinklą... į kerštą... į pykčio narvą...