Vasaris... Vasara... Taip artima ir tolima...
Apsidairai – tikriausiai nieko keisto –
Sustingę medžiai ir bespalvės tolumos
Ar teisti?..  Ar verčiau – atleisti?
Rašau, žiema, tai – paskutinis tavo mėnuo.
Ir kas toliau? Sakai – pavasaris?
Sakyk... Dangaus ištroškau mėlyno,
                Vasary trokštu vasaros...