* * *

Esu suprastas
Vaikų klegesio kieme,
Išjuoktas
Mylimosios strėlių

Mano kambarys kvepia tabaku ir
Sugniaužtais pirštais, tai moters dulkių
Kvapas, nespėjęs nubyrėti nuo paklodžių

Kaukšėjimas šaligatviu kas rytą perplaukia
Mano namų sienas, tada mane patį ir
Apsistoja kažkur tarp plaučių, kur sopa
Nelyginant žarija mano kūne

Paklydęs šuo graužia
Mano vakarus po kaulelį, kol
Klykdamas pabundu iš mieliausių sapnų

Tas šuo seniau ištraukdavo strėles
MatioMažeikiaiArnas