dvi pusės

mintys nuklydusios
blaškos prie jūros
o tu sakai
kad ji visa aistrose
kas žino kaip ten bebūtų
taikos burę iškėlus
ar ji irgi kaip aš -
viena pusė supranta
kita – ne...
 
laikas žymėtas
ant žyminio popieriaus
slenka į užmarštį
kadrai tarsi kine
kaip tau pavyko
taip netikėtai
prakeikimą nuimti
to kas nuo seno  ilsėjos
upės dugne
 
sniegas virsta į vandenį
toks šios žiemos vidurys
jei būtų galima vietom sukeisti
kas realybėje  o kas sapne...
nebodamas laikas senka
per  uždarytas duris
mintys paklaikusios
viena pusė supranta ...
kita – ne ...
adria