(Juokas juokais, bet rimčių rimčiausiai ir pasakiškai...)

Tai, vaikučiai, naujoviška pasaka. Naujoviška todėl, kad senoviškos pasakos jau nemadingos. Nemadingos kaip ir senoviško skaičiavimo spalvoti pagaliukai dėžutėse ir telefonai su ilgomis ilgomis uodegomis. Tos jų uodegos, būdavo, driekiasi per visą Mėlynbazdžio karalystę visaip apraizgiusios vaikučių namus. Dabar kiti laikai, kiti daiktai ir kitokie žmonės.
Mėlynbazdis jau nemadingas ir nusibodęs. Jis nušveistas į kampą, nes prarado savo prekinę išvaizdą, vertę. Kodėl? Taigi nupešiota, praplikus jo čiupryna (senoviškas, nemadingas žodis – pakaušis - kitaip), nurautos kelnės, o plaukai – kaltūnas, visai į skiauterę nepanašu. Na, be prekinės išvaizdos senasis Mėlynbazdis. O ką tai reiškia – jūs žinote. Juk jums tėveliai nepirktų suskilusiu paviršiumi mobiliojo ar planšetės, nes būtų neįmanoma Mašą su Lokiu normaliai pažiūrėti. Prekinė išvaizda būtina.

Nauji laikai, naujos pasakos. Baisuoklis Mėlynbarzdis persidarė į žavingąją panelę Mėlynbarzdę. Nors išvaizda žavinga, bet vidus tai toks pats baisuokliškas liko: užsimanė iš Buratinės pagrobti Malvinį nors tu ką. Tykoja visa sau graži už kiekvieno kampo suspėja: ilgi žydri ūsai nurėžti iki pusės milimetro, mėlyni plaukai padažyti rožinėmis sruogelėmis, akiniai pagal paskutinę madą – žydrais rėmeliais, o jau figūra figūra!!! Kaip tikros karalaitės Auksaplaukės – nieko netrūksta, dar net visko su kaupu. Visi apvalumai ant ilgų kaip gazelės kojų tik linguoja į visas puses, tik linguoja, nes grobuoniškai tykoja Malvinio…
T
eisingai išgirdote: Buratinas ir Malvina – pasenęs reikalas. Nemadingas. Tad apskuręs Buratinas paršlubavo vilkdamas nulaužtą koją pas dėdę Karlą ir verkdamas pateikė auksarankiui dėdei naują užsakymą: perdaryti jį į Buratinę, nes jis norįs būti gražia mergaite su trumpa riesta nosyte.
-Sūneli, negaliu, kaip Buratinas be ilgos nosies? Ne, ne, neprašyk!!!
-Kaip kaip, dėde Karlai, ar iš medžio iškritai? Negi nežinai, kad dabar ant bangos plastinės operacijos? Nurėši su pjūkleliu tris ketvirtąsias nosies ir kvit! O plaukai mano iš ano karto dar turi gelsvumo, tik perdažysi mėlynai ir bus gerai. Mėlyna prie geltonų kibs. Koją kitą nudroši, ko nereikia ten – nugremši su gremžtuku ir būsiu Buratinė! Tiesa, trumpikes apkarpysi, stringais paversi. O sijonėlį su palaidinuke naujus pasiūsi. Dar reikės ant mano medinės krūtinės du bumbuliukus prikalti… Bet ką aš čia tave, dėde Karlai, mokinu, juk tavo protinga, žmogiška galva ir auksinės rankos!

Spyriojosi dėdė Karlas kiek tik įmanydamas, bet kaip tu atsispirsi, kai vaikiukas toks mylimas, o ir nauji vėjai karalystėje, naujos mados. Dar nesinori nesugebančiu meistru pasirodyti, būti pašieptam, kaip kaimynų meistrui kad nutiko. Anas vietinėse ir užjūrio karalystėse apsijuokė savo užsispyrimu neperdaryti Joliko ir Boliko. Tai dabar net ne meistras, gėda visiems į tokį bet kokių paslaugų kreiptis... Modernus pasaulis nuo jo nusisuko...

Pasikrapštęs pakaušį dėdė Karlas sunkiai atsidūsėjo:
-Gerai, jau gerai... Prieš vėją nepapūsi... Padarysiu tave merga, bet kad daugiau man akyse nesirodytum. Aš visą gyvenimą be bobų pragyvenau, tai senatvėje tuo labiau man nereikia...
-Tai juk ne sau, dėde Karlai, mane padarysi. Aš noriu būti graži mergina, kaip Malvina kad buvo... Ją visi mylėjo, ne tik aš, ne tik Mėlynbazdis, bet ir Arlekinas, Artemonas, kiti... O mane kas mylėjo? Manai, Malvina? Ką tu... Net koja nulūžo dėl meilės besigrumiant... Ne, nenoriu nosies, nenoriu puskelnių, nenoriu būti Buratinu! Noriu būti laiminga, graži mergaitė su stringais ir burbuliukais…- Visu garsu ėmė raudoti Buratinas…

Dėdė Karlas neapsikentęs bernioko ašarų, griebė jį, metė ant darbastalio, pačiupo net ne pjūkliuką, bet kirvuką ir šnai per ilgą nosį. Čiupt už gremžtuko ir nugremžė kas mergaitei nepridera. Čekšt žirklėmis puskelnių kleškikes vos ne iki įveriamos gumos – ir stringai. Beliko apdailinti, apsiūlėti šį bei tą, pašpakliuoti, padažyti ir ką tu pasakysi! Panelytė kaip uogytė!

( Bus daugiau)

2018-01-26