Tau laiškų niekada nerašiau,
Bet tikrai kada nors parašysiu,
Tik bus raĩdžių mažųjų mažiau,
Nes išlieka vien didžiosios visos.
 
Nuplasnos mano laiškas paukščiu –
Balandžiu baltasparniu su vėju.
Parašysiu – kodėl aš kenčiu,
Parašysiu – kodėl aš tylėjau.
 
Tarsi būtumei tu taip toli,
Kad atskirtų kalnai mus ir marios...
Juk širdis, nors karšta – nebyli,
Parašyčiau, kodėl ji bevalė.
 
Parašyčiau tau daug...
Bet vis tiek
Kai ką daugtaškiai slėptų pabirę...
...................................................................
 
Na, o tu, jei gali, patikėk –
Jie nedrąsūs tokiẽ, nes...
Aš myliu.
 
2018 m. sausio 2 d.