Tirpsmo lašo paini ir vingiuota istorija –
Tai ištįsęs niūniavimas apie nieką ir viską,
Tai gebėjimas keisti būvius, kryptį oriai
Ir atskiest glitų dumblą čiurlenant ir tviskant,
Tai keliavimo džiaugsmas gurgenant ir šniokščiant,
Plėšiant veržiantį lukštą išbrinkusios sėklos,
Tai taikus apvarvėjimas smailo ir plokščio,
Kada sukauptą turtą dangus dosniai mėto
Ir linksmi ratilai jaukia lygų paviršių,
Kai ant suodino juodžiaus šerkšnu baltu žvilga.
Gera rast, kad kažkas mumyse nenumiršta –
Mažo lašo istorijos painios ir ilgos.