Kai jauti, kai kartu, kai šalia,
Kai atrodo, nereikia nieko, —
Tik stebėt, kaip vandens lelija
Atsirėmus  į lieptą miega.
 
Stebuklinga švitimo alsa:
Nuauksuoja saulėtekis rūką.
O lelijos kojelė basa
Greit įšoka į aukso batuką.
 
Lelija pasistiepia lėtai,
Jos kvapnumas į tolį išplinta.
Ugnimi raibuliuoja skliautai,
Jai aušra nusišypso. Švinta!
 
Aš žinau, tokia Dievo valia,
Šitas vakaras lėtas, mielas.
Ir jaučiu, prie lelijos šalia,
Čia myluojas ne kūnai, — sielos.