Stipriai spaudžia šaltukas,
Spaudžia, net nesiraukia,
Glaudžias žmogus ir paukštis,
Kantriai pavasario laukia.

Kybo ledo varvekliai
Buratiniškom nosim,
Ką dar žiema čia sumąstė,
Tuoj mes visi sužinosim.

Snaigės tiesiais piruetais
Supas ant mano blakstienų,
Visur yra joms vietos,
Sukas linksmos su vėju.

O aš brendu per sniegą,
Žiemos fiesta žaviuosi,
Namai  po antklode sniego,
Lyg meškinai pūkuoti.

Veidą šaltukas nudažė
Rožiniu dangaus kremu,
Tegul visi pamato,
Koks dosnus žiemos kiemas.

Virsta iš kamino dūmas,
Balta  gyvate raitos,
Dairos po dangų Perkūnas,
Dar ne jo metas, ne jo laikas.

Ruošia Pavasariui ginklus,
Judins  Žemelę iš lėto,
Kol žmogus ir paukštelis
Vasarai kurs sonetą.