Ilgesiu
Miestas atsiduoda nakčiai,
Pasiglemždamas vagių
Pirštais nučiupinėtas mintis.
Į mus plaukia dainos
Iš per daug saldžių lūpų –
Iškirpsim tai iš popieriaus,
Kuriuo sukta tamsa, ir
Paliksim spintose
Tarp galybės aplankų,
Ryjančių rašalą.
Skęstam danguj.
Neverta į kažką kabintis –
Neišsigelbėsi. Mano
Plaučiai jau prisipildė
Tylos, kurioje aštrėja
Ilgesio kontūrai.
Ir nutrūksta saitai
Jungę žodžius,
Nusineši pabaigas.
Tik sapnai pasilieka
Su tavo eilėm žengt
Ant pakylų tolusių.
Išalsuok tuštumą skubėjime.