Kada sninga, visai nesinori
Nei galvoti ką nors, nei kalbėti.
Kvepia baltu šalčiu visas oras,
Pusnyse skęsta vakaras lėtas.
 
Žingsniai tyliai matuoja atstumą
Tarp sustingusių parko žibintų.
Po ledu gyvos upės dar srūva –
Jei galėtų, krantus apkabintų.
 
Jei galėtų, nuo suolo pakiltų
Pernai rudeniu dvelkiantis lapas,
Bet prišalo gyslotos jo viltys –
Iš po sniego dangaus nesimato.
---
Supas vėjyje uogos raudonos,
Nežadėjusios niekam ir nieko.
Alkanieji sules tartum duoną –
Gal todėl ir žiemot pasilieka.

2018 m. sausio 16 d.