Į mano griūvančias ir merdinčias širdies erdves
Saulėtos šviesios mintys džiaugsmo šventę švęsti renkas.
Ir kur dabar išdykėlis likimas mane ves?
Manau, kad nesvarbu ir ištiesiu jam savo ranką...

Yra švelnumas palaimingas ir slapta aistra,
Lietus nuplaus juk mano saldžią nuodėmę ir gėdą...
Ėjau į savo sielos šventę, meilės pakviesta,
Jaučiu – degu, girdžiu, kaip mūsų rojuj paukščiai gieda...

Ak, vėl prasibudau, bežengdama lemtingą žingsnį,
Už sapno pasislėpus naktyje, likau laiminga...