tavo pasaulis
tavo pasaulis buvo ramus
tavo jūroje nesiautėjo audros
vienatvė ištikimai prižiūrėjo namus
o katė visada elgėsi jautriai
tavo mėnesiai – vieno dydžio karoliai
naktis ginė dieną
o diena vijosi naktį
jūs gyvenot lyg bičiuliai
lyg broliai
kol lemtis sumanė viso šito netekti
ir tada prasidėjo... atsirado galybė
lyg per potvynį jūra prarado krantus
plukdė akmenis
rovė kelmus
namus apleido ramybė
nebeaišku ko vertas tas šėlsmas
kiek ilgai užsibus
nepakentusi chaoso išėjo vienatvė
tu norėjai kad ji dar paliktų savus drabužius
žaliaakė katė ilgesingai žiūrėjo į gatvę
tik jūra nurimo laiminga – ji tikrai neišdžius