Vėjų žuvėdra

Kaip tave man surasti
Laumių takais pasiklydus?
Kaip tave man pažinti
Iš tūkstančio žvaigždžių danguj?
 
Saulės kasos ant skruostų –
Ko niūrus tavo veidas?
Tu žuvėdra pavirtęs
Šiaurės vėjus raminsi.
 
Pasiimk ir mane pasitikti lemties.
Pasiimk, nepalik, šiaurės vėjų žuvėdra.
 
Mano saulė užgeso;
Liko ašaros dienų.
Pabučiuok prieš miegą
Tūkstantį žvaigždžių.
nerašanti