Ar sugrįšim ir mes į kelią išėję,
ar berasim save po audros sūkurių?
Laisvės gūsiu nugirdė neklaužada vėjas –
Ar buvai tu Tėvynės narsiuoju kariu?

Ar krūtinėj tau paukštis, ar saulė spurdėjo?
Ar naktis težiūrėjo akim žiburių?
Aš tave, Tėvyne, tik vieną turėjau
ir tik žodžiais bemiegėj nakty tau laimę buriu?

Ar atneš tau ateitį šviesią, kas priesakas laužė,
netesėjo kas žodžių, tuščių pažadų?
Liks tik tie, kas liepsnojo ant Viešpaties laužo
ir pradingo nakty it vėlė be kapų?

Ar telemta klajoti po saule per amžius
vis beieškant pailsusiai dvasiai namų?