Šiandien Loreta būtų moteris brandi
O jos vaikai užaugę,
gal net anūkai pakely...
Deja...
Jaunutė amžiams  liko mūsų atminty,
Su nuotakos suknia ir viltimi širdy
Sušokti savo meilės valsą...
Stovėjo ji su tūkstančiais nakty,
Nes taip reikėjo, nes branginom laisvę...
Prabėgę metai stingdančioj pusny,
Kasmet į praeitį mintim grąžina,
Kas būtume dabar, jei ne mergaitė,
Ne vyrai, paaukoti puolusiųjų siautuly....
Jei ne vienybė, ne malda, ne meilė...
Ir ne laužai toje beprotiškoj nakty..
Mums taip visiems tada rūpėjo
                                                      L A I S V Ė.