Saulėlydis dar šypteli
Tarsi paguosdamas
Ir dovanoja paskutinį
Šiltą savo blyksnį...
O atsidusęs vakaras
Švelniai užmerkia
Dienos pavargusias
Ir be spalvos akis...
Ir vėl išgirs tamsi
Ir vieniša naktis bežadė
Skausmingai aidintį,
Nebylų sielos klyksmą –
Dejuos be garso
Ir raudos be balso,
Taip sopulingai alps
Kažkur paklydusi širdis...