Tavy tiek daug tylos, tik lietūs lyja,
O medžiai rymo visiškai nuogi.
Savo languos tapau vandens leliją, 
Šalia neužmirštuolės žvalgos dvi

Į sutemas, kurios vis skilinėja
Takelyje po žiburio šviesa.
O ilgesy, neglostyk šitaip vėją, 
Nes aš ištirpsiu jo gauruos visa.