Trupiniai nuo kažko,
kas dar vakar į pilnatį ėjo,
kas nebuvo apgaulė,
kai sunkiai alsavom dėl to.
Jei kainuoju perdaug,
vadinasi, veltui mylėjau
ir nuo meilės įskaudo,
ir niekad skaudėt nenustos.
 
Nenustos klausinėt
apie pamirštą tobulą jausmą,
apie mylimą vieną
ir buvusius tąsyk visus.
Pakeleiviai kiti – 
sutikti alkani, nesiprausę,
meldės grožiui jaunystės
verkšlendami saldžiu balsu.
 
Jei esu perbrangi –
sumokėk už gyvenimo dalį
iki šitų Naujųjų,
tegu ir nė kiek nevertų...
Pamojuos iš toli
apšerkšnijusios eglių šakelės,
supsis keletas snaigių liūdnų...
Ir labai vienišų...