Vėl kartojas bežadėj tyloj
Keistos maldos senų piligrimų,
Girgžda svirtys ir stingsta vanduo,
Mes išliekam pliki ir be grimo.
Tarsi juodvarniai broliai išskris
Geros mintys senų atvirukų,
Eis bežemiai, vėl kelsis ir kris,
Tarsi sieną jie pereis per rūką.
Gers iš pėdos akli
Nebyliai avinėliai,
Išprašyti iš pievų, lankų,
Bet palaiminti vėlei.
Už svajonę užgimt be kaltės
Tu bet ką atiduotum,
Tiktai aš nežinau, ar verti
Pereit neviltį juodą.
.................
Vėl kartojas bežadėj tyloj
Gilios šventraščio mintys,
Gal tai buvo manoji kaltė
Čia be vardo numirti...