Aš stebiu naujus metus
Nauji metai čia prasideda nuo stebėjimų:
kai tik pateka Sirijus, išsilieja Neris,
tuomet baigiasi laikas tuščių spėliojimų,
drėksta delnai ir laukai nuo Žalio kalno iki Salos,
vėl pasipuošia girliandomis Griunvaldas ir Žalgiris,
o keliai prisipildo išprotėjusių piligrimų,
kurie plūsta į Tebus (o gal Meką?) garbinti didvyrių,
išaukštintų dar senais laikais brolių Aliukų ir Grimų.
Tačiau vienintelė žvaigždė,
kuri išties Bal(t)ams daro didžiulį įspūdį,
yra Basketbal Star Didžiojo Šarūno žvaigždyne –
oranžinis kamuolys už Saulę didesnis truputį.
Šventojo Kauno miesto žyniai
nustatė, kad ji keturis kartus per dieną
keičia padėtį, ir tai atitinka lyg tyčia
keturis žmogaus gyvenimo – žaidimo kėlinius.
Ryte ji lyg vaikas, vidurdienį jau suaugęs žmogus,
vakare nusileidžia ir tada ateina senatvė,
tuomet astralinis kūnas išeina į gatvę,
kyla nuo Žemės ir lanko miestus kitus.
O užliejus tamsai, patenka į požemio pasaulį,
kuriame pilna dvasių ir kuždėjimų,
todėl ima labai trokšti vėl pamatyti Saulę...
Bet šiaip čia nauji metai prasideda nuo stebėjimų...